Ką vadovams reiškia nauji atlygio skaidrumo reikalavimai. Kiek tai rimta? Kas pasikeičia?
2026 m. birželio 2 d., antradienį, 19 val.
Iki birželio 7 d. visos įmonės privalės sukurti aiškias darbo apmokėjimo sistemas, darbuotojus suskirstyti pagal pareigybių grupes ir apibrėžti kiekvienos grupės atlygio rėžius. Atlyginimo dydis, jo struktūra ir augimo galimybės nebegalės būti miglotos ar neįvardytos.
Vilius Mačiulaitis – WIDEN partneris, sukaupęs ilgesnę nei 20 metų patirtį darbo teisės, valstybės tarnybos, sveikatos ir saugos srityse.
Vilius pasirengęs Jūsų interesams atstovauti tiek individualiuose, tiek kolektyviniuose darbo ginčuose. Jo pagalba nepakeičiama koordinuojant sudėtingus reorganizavimo projektus, atliekant vidinius darbo santykių auditus, sprendžiant darbo saugos klausimus ir įveikiant su tarptautiniais darbo santykiais susijusius iššūkius.
Viliaus patirtyje – darbas Europos Komisijos komitetuose, Tarptautinėje darbo organizacijoje bei konsultavimas klausimais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įvairiose jurisdikcijose, pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje, Austrijoje ir Ukrainoje. Tokia patirtis garantuoja, jog Viliaus indėlis užtikrinant darbo saugą – neįkainojamas.
- Darbdaviai nebegalės klausti kandidatų apie jų dabartiniame ar buvusiame darbe gauto atlygio dydį. Tai keičia visą samdos pokalbio logiką.
- Darbuotojai galės atskleisti savo darbo užmokesčio dydį – darbdaviai nebegalės to drausti.
- Jei anksčiau darbuotojui tekdavo įrodyti diskriminaciją, ateityje darbdavys turės įrodyti, kad jos nėra. Įrodinėjimo našta apsiverčia.
- Atlyginimų skirtumo negalimumas už tą pačią poziciją ar diskriminaciją.
ATVEJO ANALIZĖ. Kai planavimas nebetelpa į lenteles: nuo ko pradėti pokytį, kai įrankiai pasenę, o atsakomybė auga
2026 m. gegužės 19 d., antradienį, 19 val.
Skirta vadovams ir specialistams, kurie dirba nuolat kintančioje aplinkoje: kai terminai spaudžia, užsakymai nestandartiniai, o sprendimus reikia priimti be pilnos informacijos — ir kartu išlaikyti kontrolę, komandą bei procesų stabilumą.
Jurgita Voverytė – gamybos planavimo skyriaus vadovė, tekstilės pramonės srityje dirbanti nuo 2002 m. Jos profesinis kelias aprėpia visą gamybos grandinę – nuo operacinių vaidmenų gamyboje iki strateginių sprendimų planavimo vadovo pozicijoje. Šiandien ji atsakinga už gamybos prognozinį planavimą, terminų ir pajėgumų valdymą, žaliavų ir subrangos koordinavimą, taip pat planavimo rodiklių analizę, rizikų vertinimą ir procesų tobulinimą. Vadovauja nedidelei, bet kritinę atsakomybę turinčiai planavimo komandai.
Įmonės veikla paremta aukštesnio sudėtingumo, aukštesnės pridėtinės vertės produktais, dirbant su pažangiais tarptautiniais prekių ženklais. Gamyba vykdoma vertikaliai integruotu modeliu, apimančiu viską nuo medžiagų vystymo iki galutinio produkto, laikantis aukštų kokybės, tvarumo ir socialinės atsakomybės standartų.
Šiame susitikime Jurgita atvirai pasidalins realia vadovavimo dilema iš gamybos planavimo praktikos:
kaip užtikrinti patikimą ir greitą planavimą, kai užsakymai tampa vis nestandartiškesni, modeliai beveik nesikartoja, o planai koreguojami nuolat, tačiau planavimo įrankiai ir sistemos buvo sukurtos visai kitokiai – stabilesnei – realybei.
Papildomą įtampą kuria tai, kad technologiniai sprendimai nebeatitinka darbo sudėtingumo, o komanda ne visada pasirengusi greitiems pokyčiams. Spaudimas rezultatams, terminams ir skaidrumui – kasdienis.
Atvejo analizę moderuos Saulius Jovaišas – vadovų mentorystės ir lyderystės ekspertas, užtikrinsiantis, kad pokalbis būtų struktūruotas, koncentruotas į praktines pamokas ir suteiktų galimybę klausytojams gauti atsakymus į aktualius klausimus.
Viešieji pirkimai 2026: svarbiausios teisės naujovės ir aktualiausia teismų praktika, ką tai keičia vadovams
2026 m. gegužės 5 d., antradienį, 19 val.
Pranešimas vadovams, viešųjų pirkimų specialistams ir tiekėjams, norintiems žinoti, kokios teisinės naujovės ir teismų sprendimai 2026-aisiais tiesiogiai keičia pirkimų praktiką.
Karolina Marija Telyčėnaitė–Kacvinskė – viešųjų pirkimų teisininkė, teisės mokslininkė ir dėstytoja, viešųjų pirkimų doktorantė. Viešųjų pirkimų srityje dirba 12 metų: konsultuoja tiekėjus ir perkančiąsias organizacijas, rengia ir vertina pirkimo dokumentus, padeda spręsti kvalifikacijos, pasiūlymų vertinimo, sutarties vykdymo, patikrų ir ginčų klausimus. Dirbo CPVA, Viešųjų pirkimų tarnyboje, CPO LT ir advokatų kontorose, todėl viešuosius pirkimus mato iš skirtingų pusių – nuo mažos vertės pirkimų iki didelės apimties infrastruktūros projektų. Rašo vienintelį Lietuvoje tinklaraštį apie viešuosius pirkimus pirkimuzinute.lt ir buria bendruomenę visiems, kam ši tema aktuali. Karolinos tikslas – apie viešuosius pirkimus kalbėti paprastai ir aiškiai.
Viešuosiuose pirkimuose teisiniai pokyčiai ir teismų išaiškinimai keičia ne tik procedūras, bet ir tai, kas laikoma tinkamu vadovo sprendimu. Kas buvo priimtina praėjusiais metais, šiandien gali tapti ginčo ar patikros priežastimi. Bėda ta, kad daugelis vadovų apie šiuos pasikeitimus sužino per vėlai – kai sprendimas jau priimtas ir pasekmės jau atėjusios.
Seminare Karolina apžvelgs svarbiausius 2026 m. teisės aktų pakeitimus ir aktualiausius teismų sprendimus, kurie praktikoje labiausiai paliečia tiek perkančiąsias organizacijas, tiek tiekėjus.
Kalbėsime apie konkrečius dalykus:
- ✅ Kokie pokyčiai ir teismų išaiškinimai svarbiausi 2026 m. praktikai?
- ✅ Ką tai keičia kvalifikacijos ir patirties vertinime, pasiūlymų atmetime ir pašalinimo pagrinduose?
- ✅ Ką svarbu žinoti dėl kainos vertinimo ir neįprastai mažos kainos situacijų?
- ✅ Ką būtina įsivertinti sutarties vykdyme ir sutarties keitime?
- ✅ Praktinės rekomendacijos vadovams – ką atnaujinti vidaus procesuose ir dokumentuose.
Iš seminaro išsinešite praktinį žemėlapį: kas pasikeitė, kur didžiausia rizika ir ką konkrečiai daryti, kad jūsų organizacijos pirkimai atitiktų šiandienos reikalavimus.
Justina Luinevičienė – nevyriausybinės organizacijos vadovė, dirbanti vaikų globos ir įvaikinimo srityje. Savo kelią į vadovavimą ji pradėjo netikėtai – iš specialistės tapo vadove prisiimdama atsakomybę už organizacijos tęstinumą. Kasdienėje veikloje Justina derina lyderystę, socialinį jautrumą ir strateginį mąstymą. Savo patirtimi ji įkvepia nebijoti iššūkių, ieškoti prasmės veikloje ir drąsiai imtis atsakomybės.
Valentas Neviera – „Ignitis grupės" tvarumo vadovas, atsakingas už tvarumo komandos veiklą, strategines iniciatyvas ir atitiktį ES reguliavimui. Didžiąją karjeros dalį skyręs organizacijų komunikacijai, pastaruosius penkerius metus dirba tvarumo srityje, kur kasdien jungia reguliavimą, verslo tikslus ir žmonių įtraukimą. Taip pat domisi komandų dinamika ir veda supervizijas Vilniaus universiteto ir Lietuvos grupinės analizės draugijos mokymo programoje „Darbas su suaugusiųjų grupėmis organizacijose“.
Giedrė Ramanauskienė – verslininkė ir prekės ženklų strategė, per penkiolika metų dirbusi prie septynių skirtingų prekės ženklų kūrimo ir vystymo. Plačiai žinoma kaip „
Saulius Remeika – augančios įmonės vadovas, kuris savo karjerą pradėjo kaip menininkas ir kūrybinės grupės vadovas. Gebėjimas kurti ir įžvelgti ateities kryptis tapo pamoka kuriant verslus, planuojant ir siekiant ilgalaikių tikslų. Šiandien vadovauja augančiai įmonei ir kasdien sprendžia su tuo susijusius iššūkius.
