Vadovas, kuris laisvai yapina: nuo saugaus teksto prie įtaigaus ir gyvo kalbėjimo

2026 m. gruodžio 1 d., antradienį, 19 val.

Kodėl komanda greičiau patiki netobula, bet gyva kalba nei nušlifuotu tekstu.

Marija May Zamarytė – viešojo kalbėjimo trenerė, dirbanti su Lietuvos ir užsienio kompanijomis („Telia", „Vinted", „Wix", „Siemens" ir kt.), verslininkais, politikais bei TEDx pranešėjais. Kelerius metus buvo vienos garsiausių pasaulyje viešojo kalbėjimo mokyklų „Own the Room" trenerė, vedė mokymus Londone, Naujajame Džersyje, Vienoje ir kituose miestuose. Daugiau nei aštuonerius metus studijuoja skirtingas psichologijos sroves.

Dauguma vadovų moka kalbėti taisyklingai. Bet ar jų kalba yra gyva? Kuo aukštesnės pareigos, tuo dažniau atsiranda noras nerizikuoti: kalbama iš paruoštuko, renkantis saugias, kanceliarines formuluotes. Komanda tą atsiribojimą pajunta iš karto, net jei garsiai nieko nesako.

Šiame seminare Marija mokys kalbėti laisvai – kad procese dalyvautų visas žmogus: balsas, kūnas ir tikras įsitraukimas:

• Kaip atsipalaiduoti tiek prieš kelis komandos narius, tiek didelėje scenoje – ir kalbėti ne iš atminties, o iš tikro įsitraukimo.
• Kaip leisti balsui ir laikysenai natūraliai sustiprinti tai, ką sakote, vietoj to, kad kūnas varžytų.
• Kaip atpažinti savo saugumo zonas – kada ir kodėl slepiamasi už formalių frazių – ir ką daryti vietoj to.
• Kaip išlaikyti autoritetą išliekant atviru ir pasiekiamu pašnekovu, o ne kalbančia pareigybe.

ATVEJO ANALIZĖ. Ar (kaip) augti, kad verslas judėtų į priekį?

2026 m. lapkričio 17 d., antradienį, 19 val.

17 metų veikiančio paslaugų verslo dilema: siekti augimo ar sąmoningai išlaikyti mažą ir lankstų modelį.

Nerija Paliulytė – personalo atrankų ir mokymų įmonės „Motivate LT" įkūrėja ir vadovė, verslą kurianti nuo 2009 m. Personalo atrankų ir pardavimų srityje dirba daugiau nei 25 metus. Per tą laiką sukaupė platų personalo atrankų specialistų, mokymų konsultantų ir įvairių sričių profesionalų tinklą. Šiandien „Motivate LT" veikia lanksčiu modeliu – be vidinės darbuotojų komandos, pasitelkiant freelancerius, išorinius konsultantus ir partnerius. Įžvalgomis apie darbo rinkos pokyčius dalijasi „LinkedIn", kur ją seka daugiau nei 6 tūkst. žmonių.

Fizinis aktyvumas ir darbuotojų darbingumas: kaip vadovo sprendimai formuoja energingą organizacijos kultūrą

2026 m. lapkričio 3 d., antradienį, 19 val.

Kaip per darbuotojų fizinį aktyvumą ir sveikatos įpročius pakelti komandos energiją ir sumažinti nedarbingumo dienų skaičių.

Prof. dr. Arūnas Emeljanovas – vienas giliausiai Lietuvoje fizinį aktyvumą, mitybos įpročius ir sveikatai nepalankų elgesį tyrinėjančių mokslininkų. Paskelbė per 100 mokslo publikacijų, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose ir paskaitas užsienio universitetuose, stažavosi Harvardo, Kolumbijos ir Long Beach universitetuose. Yra pagrindinių pasaulinių sporto ir sveikatos mokslo organizacijų (FIEPS, INSHS, CEREPS) valdybos narys ir Pasaulinės bendruomenės sveikatos tinklo atstovas šalyje. Savo darbe apjungia mokslo įžvalgas su praktikoje lengvai pritaikomais sprendimais.

Darbuotojų pasyvumas, prasta mityba, nuolatinis sėdėjimas ir stresas tiesiogiai veikia produktyvumą, didina išsekimą ir įmonės kaštus. Vadovai tai supranta, bet standartinės priemonės – pavyzdžiui, sporto klubo abonementai – dažniausiai neveikia: jais naudojasi tik tie, kurie ir taip yra aktyvūs. Klausimas ne toks: „ką pasiūlyti darbuotojams?", o toks: „kaip sukurti sistemą, kuri realiai keistų komandos įpročius?".

Šiame seminare prof. Arūnas Emeljanovas, remdamasis ilgamečiais moksliniais tyrimais ir tarptautinių įmonių praktika, aptars:

• Ką rodo naujausi tyrimai apie darbuotojų pasyvumo, socialinio kapitalo ir fizinio aktyvumo poveikį kognityviniams gebėjimams bei rezultatams.
• Kaip atpažinti sveikatai nepalankų elgesį komandoje ir kokiais metodais jį koreguoti be prievartos.
• Kokius sveikatingumo modelius taiko pažangiausios JAV ir Europos organizacijos – ir kaip juos adaptuoti Lietuvoje.
• Nuo ko pradėti vadovui, kuris nori sukurti veikiančią sveikatingumo strategiją be didelio biudžeto ir per didelės organizacinės pertvarkos.

ATVEJO ANALIZĖ. Sunkiausias sprendimas vadovo kelyje: kada sustoti

2026 m. rugsėjo 15 d., antradienį, 19 val.

Skirta verslo savininkams ir vadovams, kuriems tenka priimti sprendimus apie veiklos tęstinumą – kada investuoti dar, o kada pripažinti, kad pasiekta riba.

Odeta Bložienė – verslininkė, ilgametę patirtį sukaupusi finansų sektoriuje, vėliau pasukusi į šeimos verslą ir maisto industriją. Prisidėjo prie restoranų prekės ženklų „Jurgis ir Drakonas", „Brooklyn Brothers" ir „Detroito sesės" vystymo ir augimo. Po pandemijos kelerius metus kartu su komanda dirbo siekdama atkurti verslo stabilumą. Šiuo metu vadovauja „Beatos virtuvei" ir vysto maisto bei turinio projektus.

Kaip padėti komandai derinti darbą ir asmeninį gyvenimą

2026 m. rugsėjo 1 d., antradienį, 19 val.

Skirta vadovams, kurie mato augančią įtampą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo komandoje, ir ieško praktinių sprendimų – kad žmonės liktų, dirbtų gerai ir neperdegtų.

Dr. Margarita Jankauskaitė – humanitarinių mokslų daktarė, turinti virš 20 metų darbo lyčių lygybės klausimais patirtį. Dalyvauja tarpžinybinėse darbo grupėse, veda mokymus saugios darbo aplinkos, diskriminacijos prevencijos ir lyčių aspekto integravimo temomis.

Ilgą laiką šeiminiai įsipareigojimai buvo laikomi darbuotojo „privačiu reikalu", kuris neturi trukdyti karjerai. Šiandien situacija kita: pakitus darbo pobūdžiui ir šeiminių santykių struktūrai, dauguma dirbančiųjų nebegali susitelkti tik į profesinius klausimus. Rezultatas – išsekę darbuotojai, didėjanti darbuotojų kaita ir augantis spaudimas vadovui, kuris pats dažnai yra tos pačios problemos dalyvis.

Pavieniai sprendimai – lankstus grafikas, papildomos dienos, gerovės programos – veikia tik tiek, kiek juos palaiko bendra organizacijos kultūra ir kasdieniai vadovo pavyzdžiai.

Šiame seminare dr. Margarita Jankauskaitė aptars:

• Kaip atpažinti, kur darbo ir gyvenimo derinimas jūsų komandoje griūva – dažnai per nerašytas normas, ne per oficialias taisykles.
• Kokios konkrečios priemonės realiai padeda žmonėms išlikti darbingiems ir motyvuotiems, o kurios lieka tik popieriuje.
• Nuo ko pradėti vadovui, neturinčiam didelio biudžeto ar galimybės imtis platesnių organizacinių pertvarkų.

ATVEJO ANALIZĖ. Kaip pakeisti kultūrą iš „dirbti" į „pasiekti rezultatą"

2026 m. rugpjūčio 18 d., antradienį, 19 val.

Skirta vadovams, kurių komandos ar padaliniai dirba pagal skirtingus įpročius ir standartus – ir kuriems aktualu, kaip nuo „dirbti" pereiti prie „pasiekti rezultatą". Atvejis – 2300 darbuotojų organizacijos transformacija.

Artūras Aliulis – Projektų skyriaus vadovas „Vilniaus balduose", šiuo metu vadovaujantis komandai, atsakingai už baldų gamyklos įrenginių automatizacijos projektus. Turi virš 15 metų vadovavimo patirties didelėse organizacijose – „Drogas", „Palink", „Kelių priežiūra", „Vilniaus baldai". Daugiau nei 20 metų vadovavo NT vystymo ir valdymo, statybų, technikos ir įrenginių eksploatacijos padaliniams, buvo atsakingas už technikos serviso, asfalto gamyklos ir karjerų veiklos padalinių kūrimą bei jų rezultatus.

Savininkas komandoje: kada jo artumas padeda, o kada apsunkina darbą

2026 m. rugpjūčio 4 d., antradienį, 19 val.

Skirta visiems, kurie dirba augančiame versle, kuriame savininkas yra šalia komandos – tiek patiems savininkams, norintiems suprasti, kur jų artumas kuria vertę, o kur ją griauna, tiek vadovams, ieškantiems būdo dirbti su tokiu savininku produktyviai.

Darius Samuolis – verslo praktikas, šiandien dirbantis formaliose ir neformaliose įmonių valdybose, kur analizuoja ir padeda suderinti subtilius savininkų ir samdomų vadovų bendradarbiavimo santykius. Mato kolektyvus, kuriuose dirba virš 6000 darbuotojų – nuo jau užaugusių įmonių iki dar savo vietos ieškančių verslų. Į šias situacijas žvelgia ir kaip ne vienos įmonės bendrasavininkis, ir kaip žmogus, valdęs įmones, kurių apyvartos siekė beveik milijardą eurų. Pats ne kartą ieškojo balanso tarp savininko įsitraukimo kuriamo greičio bei aiškumo ir procesus apsunkinančio krypties kaitaliojimo „čia ir dabar".

Augančiame versle savininkas retai būna „tik savininkas". Jis kuria kryptį, diktuoja tempą, palaiko standartą – dažnai per tiesioginį kontaktą su komanda, ne per vadovų grandinę. Vienu metu tai yra didžiausia įmonės jėga. Kitu metu – ta pati jėga pradeda apsunkinti darbą: vadovai apeinami, kryptis keičiasi „čia ir dabar", komanda gauna dvigubus signalus.

Šiame seminare Darius dalinsis, ką patyrė dirbdamas su abejomis pusėmis:

• Kuo darbas su savininku iš esmės skiriasi nuo darbo su samdomu vadovu.
• Kada savininko artumas kuria greitį ir aiškumą, o kada pradeda riboti vadovų savarankiškumą ir organizacijos brandą.
• Kokios tipinės situacijos kartojasi augančiame versle ir kaip dėl jų susitarti – be to, kad savininkas prarastų ryšį su verslu, o vadovai – savo vaidmenį.

Tai pokalbis ne apie savininko atsitraukimą, o apie realų darbą kartu – kaip išlaikyti savininko stiprybes ir kartu sumažinti trintį, kad augtų ir rezultatas, ir bendradarbiavimo kokybė.

ATVEJO ANALIZĖ. Ar lyderystė švietime = lyderystė versle?

2026 m. liepos 21 d., antradienį, 19 val.

Skirta organizacijų vadovams, kurie ieško naujo žvilgsnio į lyderystę – ir nori suprasti, kurie principai veikia bet kur, o kur svarbu, kokioje srityje dirbi.

Sonata Dedūraitė – lopšelio-darželio direktorė, švietime dirbanti nuo 2008 m. Turi 14 metų patirtį dirbant su tarptautiniais savanoriais, atliekančiais tarnybą Lietuvoje. Kasdien vadovauja darbuotojų komandai, kurią sudaro skirtingų kartų atstovai, įvairių sričių specialistai, susiduriantys su iššūkiais ir nuolat kintančiais lūkesčiais švietimui.

Stokos fenomenas: kaip nuolatinis „neužtenka" formuoja vadovo sprendimus

2026 m. liepos 7 d., antradienį, 19 val.

Skirta vadovams, kurie atpažįsta savyje nuolatinį „nespėju, neužtenka, per mažai" jausmą – ir nori suprasti, kaip jis veikia jų sprendimus, lyderystę ir vidinę savijautą.

Elena Leontjeva – ekonomistė, viena iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) įkūrėjų ir prezidentė. Prisidėjo formuojant nepriklausomos Lietuvos ekonomiką: jos darbai užtikrino patikimą Litą, investicijoms palankią mokesčių sistemą, galimybes pensijai kaupti privačiai, biudžeto reformas ir dereguliavimą. Šiandien vadovauja išplėstinei instituto komandai, atlieka tyrimus ekonomikos, stokos ir tarpdisciplininių temų srityse, rašo publicistiką, yra dokumentinio filmo „Tobulas alkis" idėjos ir istorinio romano „Turgaus aikštė, arba dviejų Žanų istorija" autorė. Spaudoje pristatoma kaip eruditė, ekonomikos reformų architektė ir laisvės bei atsakomybės idėjų skleidėja.

Vadovo darbe stoka yra nuolatinis fonas: laiko per mažai, žmonių trūksta, dėmesio nepakanka visiems klausimams, energijos – dienos pabaigai. Bet stoka nėra tik išorinė situacija. Tai psichologinis mechanizmas, kuris pakeičia, kaip mąstome, kaip priimame sprendimus ir ko nepastebime – dažnai mūsų pačių nesąmoningai.

Šiame pranešime Elena Leontjeva, remdamasi originaliais LLRI stokos tyrimais, atskleis paslėptus stokos veikimo mechanizmus ir jų pasireiškimą būtent vadovo darbe:

• Kaip stoka iškreipia dėmesį – kodėl skubėdami matome tik dalį situacijos, o svarbiausius dalykus pastebime per vėlai.
• Kaip stoka formuoja sprendimus – kuriose situacijose ji padeda susitelkti, o kuriose verčia rinktis tai, ką vėliau apgailestaujame.
• Kodėl stokos pažinimas išlaisvina – ir ką konkrečiai galima daryti, kad nuolatinis „neužtenka" netaptų lyderystės stiliumi.

Tai išskirtinė tema, paremta autentiškais tyrimais ir nauju požiūriu į vieną iš svarbiausių, bet rečiausiai įvardijamų vadovo darbo realijų.

ATVEJO ANALIZĖ. Verslo valdymo sistemos transformacija: užkulisių iššūkiai ir reali grąža

2026 m. birželio 16 d., antradienį, 19 val.

Skirta įmonių vadovams ir operacijų lyderiams, kurie planuoja arba šiuo metu išgyvena verslo procesų skaitmenizaciją ir nori išvengti milijoninių klaidų.

Lina Šveikauskienė - finansų srities ekspertė, daug metų dirbusi ir kaip samdoma darbuotoja informacinių sistemų prekyboje, ir kaip šeimos verslo dalininkė, ir buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą didmeninės, mažmeninės, elektroninės prekybos bei gamybos įmonėse. Pastaruosiu metus dirbo vienoje iš didžiausių Lietuvoje verslo valdymo sistemos skaitmenizacijos ir transformacijos programoje. Pasidalins su kokiomis situacijomis susidūrė, ir kaip iki tol sukaupta patirtis padėjo prisidėti prie svarbių, sėkmę pritraukiančių pokyčių, ir kas liko neįgyvendinta ar patyrė nesėkmes

Ką vadovams reiškia nauji atlygio skaidrumo reikalavimai. Kiek tai rimta? Kas pasikeičia?

2026 m. birželio 2 d., antradienį, 19 val.

Iki birželio 7 d. visos įmonės privalės sukurti aiškias darbo apmokėjimo sistemas, darbuotojus suskirstyti pagal pareigybių grupes ir apibrėžti kiekvienos grupės atlygio rėžius. Atlyginimo dydis, jo struktūra ir augimo galimybės nebegalės būti miglotos ar neįvardytos.

Vilius Mačiulaitis – WIDEN partneris, sukaupęs ilgesnę nei 20 metų patirtį darbo teisės, valstybės tarnybos, sveikatos ir saugos srityse.

Vilius pasirengęs Jūsų interesams atstovauti tiek individualiuose, tiek kolektyviniuose darbo ginčuose. Jo pagalba nepakeičiama koordinuojant sudėtingus reorganizavimo projektus, atliekant vidinius darbo santykių auditus, sprendžiant darbo saugos klausimus ir įveikiant su tarptautiniais darbo santykiais susijusius iššūkius.

Viliaus patirtyje – darbas Europos Komisijos komitetuose, Tarptautinėje darbo organizacijoje bei konsultavimas klausimais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įvairiose jurisdikcijose, pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje, Austrijoje ir Ukrainoje. Tokia patirtis garantuoja, jog Viliaus indėlis užtikrinant darbo saugą – neįkainojamas.

• Darbdaviai nebegalės klausti kandidatų apie jų dabartiniame ar buvusiame darbe gauto atlygio dydį. Tai keičia visą samdos pokalbio logiką.
• Darbuotojai galės atskleisti savo darbo užmokesčio dydį – darbdaviai nebegalės to drausti.
• Jei anksčiau darbuotojui tekdavo įrodyti diskriminaciją, ateityje darbdavys turės įrodyti, kad jos nėra. Įrodinėjimo našta apsiverčia.
• Atlyginimų skirtumo negalimumas už tą pačią poziciją ar diskriminaciją.

ATVEJO ANALIZĖ. Kai planavimas nebetelpa į lenteles: nuo ko pradėti pokytį, kai įrankiai pasenę, o atsakomybė auga

2026 m. gegužės 19 d., antradienį, 19 val.

Skirta vadovams ir specialistams, kurie dirba nuolat kintančioje aplinkoje: kai terminai spaudžia, užsakymai nestandartiniai, o sprendimus reikia priimti be pilnos informacijos — ir kartu išlaikyti kontrolę, komandą bei procesų stabilumą.

Jurgita Voverytė – gamybos planavimo skyriaus vadovė, tekstilės pramonės srityje dirbanti nuo 2002 m. Jos profesinis kelias aprėpia visą gamybos grandinę – nuo operacinių vaidmenų gamyboje iki strateginių sprendimų planavimo vadovo pozicijoje. Šiandien ji atsakinga už gamybos prognozinį planavimą, terminų ir pajėgumų valdymą, žaliavų ir subrangos koordinavimą, taip pat planavimo rodiklių analizę, rizikų vertinimą ir procesų tobulinimą. Vadovauja nedidelei, bet kritinę atsakomybę turinčiai planavimo komandai.
Įmonės veikla paremta aukštesnio sudėtingumo, aukštesnės pridėtinės vertės produktais, dirbant su pažangiais tarptautiniais prekių ženklais. Gamyba vykdoma vertikaliai integruotu modeliu, apimančiu viską nuo medžiagų vystymo iki galutinio produkto, laikantis aukštų kokybės, tvarumo ir socialinės atsakomybės standartų.

Atvejo analizę moderuos Saulius Jovaišas – vadovų mentorystės ir lyderystės ekspertas, užtikrinsiantis, kad pokalbis būtų struktūruotas, koncentruotas į praktines pamokas ir suteiktų galimybę klausytojams gauti atsakymus į aktualius klausimus.

Viešieji pirkimai 2026: svarbiausios teisės naujovės ir aktualiausia teismų praktika, ką tai keičia vadovams

2026 m. gegužės 5 d., antradienį, 19 val.

Pranešimas vadovams, viešųjų pirkimų specialistams ir tiekėjams, norintiems žinoti, kokios teisinės naujovės ir teismų sprendimai 2026-aisiais tiesiogiai keičia pirkimų praktiką.

Karolina Marija Telyčėnaitė–Kacvinskė – viešųjų pirkimų teisininkė, teisės mokslininkė ir dėstytoja, viešųjų pirkimų doktorantė. Viešųjų pirkimų srityje dirba 12 metų: konsultuoja tiekėjus ir perkančiąsias organizacijas, rengia ir vertina pirkimo dokumentus, padeda spręsti kvalifikacijos, pasiūlymų vertinimo, sutarties vykdymo, patikrų ir ginčų klausimus. Dirbo CPVA, Viešųjų pirkimų tarnyboje, CPO LT ir advokatų kontorose, todėl viešuosius pirkimus mato iš skirtingų pusių – nuo mažos vertės pirkimų iki didelės apimties infrastruktūros projektų. Rašo vienintelį Lietuvoje tinklaraštį apie viešuosius pirkimus pirkimuzinute.lt ir buria bendruomenę visiems, kam ši tema aktuali. Karolinos tikslas – apie viešuosius pirkimus kalbėti paprastai ir aiškiai.

Viešuosiuose pirkimuose teisiniai pokyčiai ir teismų išaiškinimai keičia ne tik procedūras, bet ir tai, kas laikoma tinkamu vadovo sprendimu. Kas buvo priimtina praėjusiais metais, šiandien gali tapti ginčo ar patikros priežastimi. Bėda ta, kad daugelis vadovų apie šiuos pasikeitimus sužino per vėlai – kai sprendimas jau priimtas ir pasekmės jau atėjusios.

Seminare Karolina apžvelgs svarbiausius 2026 m. teisės aktų pakeitimus ir aktualiausius teismų sprendimus, kurie praktikoje labiausiai paliečia tiek perkančiąsias organizacijas, tiek tiekėjus.

Kalbėsime apie konkrečius dalykus:

• ✅ Kokie pokyčiai ir teismų išaiškinimai svarbiausi 2026 m. praktikai?
• ✅ Ką tai keičia kvalifikacijos ir patirties vertinime, pasiūlymų atmetime ir pašalinimo pagrinduose?
• ✅ Ką svarbu žinoti dėl kainos vertinimo ir neįprastai mažos kainos situacijų?
• ✅ Ką būtina įsivertinti sutarties vykdyme ir sutarties keitime?
• ✅ Praktinės rekomendacijos vadovams – ką atnaujinti vidaus procesuose ir dokumentuose.

Iš seminaro išsinešite praktinį žemėlapį: kas pasikeitė, kur didžiausia rizika ir ką konkrečiai daryti, kad jūsų organizacijos pirkimai atitiktų šiandienos reikalavimus.

ATVEJO ANALIZĖ. Kaip pagalba nevyriausybinei organizacijai gali virsti nauda verslui

2026 m. balandžio 21 d., antradienį, 19 val.

apie prasmę, atsakomybę ir bendradarbiavimo galią.

Justina Luinevičienė – nevyriausybinės organizacijos vadovė, dirbanti vaikų globos ir įvaikinimo srityje. Savo kelią į vadovavimą ji pradėjo netikėtai – iš specialistės tapo vadove prisiimdama atsakomybę už organizacijos tęstinumą. Kasdienėje veikloje Justina derina lyderystę, socialinį jautrumą ir strateginį mąstymą. Savo patirtimi ji įkvepia nebijoti iššūkių, ieškoti prasmės veikloje ir drąsiai imtis atsakomybės.

Kaip nevyriausybinės organizacijos kuria pokytį ir su kokiais iššūkiais susiduria jų vadovai. Išgirsite asmeninę istoriją apie netikėtą lyderystės kelią ir augimą per patirtį. Taip pat pamatysite, kaip verslo ir NVO partnerystė gali atnešti naudą abiem pusėms, keisti žmonių gyvenimus ir įkvėpti darbuotojus prisidėti prie gerovės kūrimo.

Tvari ir pelninga – tai (ne)gali būti apie tą pačią organizaciją

Balandžio 7 d., antradienį, 19 val.

Paskaita vadovams ir verslininkams, norintiems pasitikrinti, ar gandai apie tvarumo mirtį tikri, ar vis tik gerokai perdėti.

Valentas Neviera – „Ignitis grupės" tvarumo vadovas, atsakingas už tvarumo komandos veiklą, strategines iniciatyvas ir atitiktį ES reguliavimui. Didžiąją karjeros dalį skyręs organizacijų komunikacijai, pastaruosius penkerius metus dirba tvarumo srityje, kur kasdien jungia reguliavimą, verslo tikslus ir žmonių įtraukimą. Taip pat domisi komandų dinamika ir veda supervizijas Vilniaus universiteto ir Lietuvos grupinės analizės draugijos mokymo programoje „Darbas su suaugusiųjų grupėmis organizacijose“.

Pastaruosius kelerius metus žodis „tvarumas“ skambėjo iš visų pusių: iš Briuselio, iš bankų, iš klientų, iš darbuotojų. Vieni sakė, kad be to neišgyvensi, kiti – kad tai didelė prabanga, treti – kad viskas čia tik dėl ataskaitos.

Dabar, rodos, tvarumas pasitraukė į antrą, jei ne trečią, planą: už Atlanto prioritetas nebe tas, ES reguliavimas susitraukė, o ir situacija visame pasaulyje verčia daugiau galvoti apie atsparumą nei apie tvarumą.

Tad kas buvo teisūs – tvarumo ambasadoriai ar tie, kurie sakė, kad tai praeis, kaip praeina bet kuri mada? Ar „mada“ tikrai praėjo, o gal čia tik laikina tyla, pasibaigsianti už trumpo laiko tarpo?

Seminare nekalbėsime apie tai, kaip išgelbėti planetą. Ji išliks ir be mūsų.

Pasikalbėkime, kaip padėti sau: kur prasideda ir kur baigiasi tvarumas, kai esi ne korporacija, o vidutinis verslas su ribotu biudžetu? Kodėl vienose įmonėse tvarumas jau tapo konkurenciniu pranašumu, o kitose – dar viena biurokratine našta? Ką su tuo vadovui daryti šiandien?

ATVEJO ANALIZĖ. Kaip netapti vieno iš prekinių ženklų vergu: metodai verslo kontrolei išlaikyti

2026 m. kovo 17 d., antradienį, 19 val.

Kūrėjams, vadovams ir verslininkams, valdantiems kelias veiklas ar prekinius ženklus, bei ieškantiems būdų, kaip išlaikyti kontrolę ir kryptį.

Giedrė Ramanauskienė – verslininkė ir prekės ženklų strategė, per penkiolika metų dirbusi prie septynių skirtingų prekės ženklų kūrimo ir vystymo. Plačiai žinoma kaip „CodeM Jewelry“ ir „Somoia Perfumes“ įkūrėja, taip pat vadovaujanti kūrybinių renginių projektui „Perlai ir šampanas“. Giedrė specializuojasi vartotojų elgsenos, vizualinio identiteto ir emocinio prekės ženklų ryšio srityse. Ji puikiai supranta, ką reiškia vienu metu vystyti kelias skirtingas veiklas, išlaikyti aiškią strateginę kryptį ir neprarasti kūrybinės laisvės.

Šioje atvejo analizėje Giedrė dalinsis, kaip efektyviai planuoti ir valdyti kelis prekinius ženklus taip, kad nė vienas netaptų per dideliu laiko, energijos ar resursų „suryjančiu“ projektu. Ji papasakos, kokius prioritetus taikyti, kaip susidėlioti darbo struktūrą ir įdiegti procesus, kurie leidžia skirtingoms veikloms vystytis tolygiai.

Pranešime bus nagrinėjamos praktinės užduočių delegavimo strategijos, kūrybinių procesų organizavimas bei metodai, padedantys išlaikyti tiek operatyvinę kontrolę, tiek ilgalaikį strateginį matymą. Giedrė pasidalins realiais pavyzdžiais, kaip pavyko išvengti tipinių klaidų, kurios dažnai nutinka valdant kelis projektus vienu metu.

Taip pat bus aptarta, kaip nepasimesti tarp skirtingų prekinių ženklų identitetų, kaip išsaugoti kiekvieno unikalumą ir nepersidengti rinkodaros veiksmuose, išlaikant aiškų ryšį su skirtingomis auditorijomis.

Atvejo analizę moderuos Saulius Jovaišas – vadovų mentorystės ir lyderystės ekspertas, užtikrinsiantis, kad pokalbis būtų struktūruotas, koncentruotas į praktines pamokas ir suteiktų galimybę klausytojams gauti atsakymus į aktualius klausimus.

Ekonomikos aktualijos su Nerijumi Mačiuliu

2026 kovo 3 d., antradienį, 19 val.

Dr. Nerijus Mačiulis – „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas papasakos apie svarbiausius pasaulyje ir Lietuvoje vykstančius ekonominius, politinius ir finansinius procesus.

ATVEJO ANALIZĖ. Augimo kelias iš specialisto iki įmonės vadovo: su kokiomis problemomis susiduri ir kaip jas spręsti

SVARBU!!!! Pasikeitė seminaro data: 2026 vasario 17 24, antradienį, 19 val.

Moderuojama atvejo analizė vadovams – realūs perėjimo nuo specialisto darbo prie vadovavimo iššūkiai: kas neveikia, kokias klaidas darai ir kaip iš jų mokytis.

Saulius Remeika – augančios įmonės vadovas, kuris savo karjerą pradėjo kaip menininkas ir kūrybinės grupės vadovas. Gebėjimas kurti ir įžvelgti ateities kryptis tapo pamoka kuriant verslus, planuojant ir siekiant ilgalaikių tikslų. Šiandien vadovauja augančiai įmonei ir kasdien sprendžia su tuo susijusius iššūkius.

Kelias iš specialisto iki įmonės vadovo – tai ne tik pareigų pasikeitimas, bet ir nuolatinė kova su problemomis, kurių specialistu būdamas net neįsivaizdavai. Kai esi specialistas, kontroliuoji savo darbą ir rezultatus. Kai tampai vadovu, staiga atsiranda dalykų, kurių negali kontroliuoti: žmonės nedirba taip, kaip tikėjaisi, konfliktai išdygsta iš niekur, sprendimai, kurie atrodė logiški, neveikia. Kaip išmokti perleisti atsakomybę, kai įpratęs viską daryti pats ir nesi tikras, ar kiti sugebės gerai? Kaip priimti sprendimus, kai trūksta informacijos arba visi variantai atrodo prasti? Kaip valdyti žmones, kai tau niekas to nemokė?

Šiame susitikime Saulius atvirai papasakos, su kokiomis konkrečiomis problemomis susidūrė kelyje nuo kūrybinio darbo per kūrybinės grupės vadovavimą iki įmonės vadovavimo. Kokias klaidas darė ir kokias pripažįsta šiandien? Kas iš jo sprendimų neveikė ir ką darytų kitaip? Ypatingas dėmesys bus skiriamas specialisto iššūkiams – kaip išmokti pasitikėti kitais, kai įpratęs viską kontroliuoti pats? Kaip elgtis, kai komandoje kyla konfliktai arba žmonės neįsitraukia? Kaip išlaikyti kūrybingumą ir viziją, kai kasdienybė užgula rutinos darbai ir "gaisrų gesinimas"?

Tai ne pagražinta pavyzdžių istorija, o atviras pokalbis apie realius perėjimo iššūkius, nesėkmes ir sprendimus, kurie padėjo išmokti valdyti. Išsinešite praktines įžvalgas, kaip išvengti dažniausių klaidų pereinant iš specialisto į vadovo vaidmenį ir kaip spręsti problemas, kai jų kasdien atsiranda daugiau nei tikėjaisi.

Atvejo analizę moderuos Saulius Jovaišas – vadovų mentorystės ir lyderystės ekspertas, užtikrinsiantis, kad pokalbis būtų struktūruotas, sutelktas į praktines pamokas ir suteiktų galimybę klausytojams gauti atsakymus į rūpimus klausimus.

Dirbtinio intelekto įrankiai 2026-aisiais

Kas pasikeitė per metus ir kaip tai daro įtaką TAVO, kaip vadovo, kasdieniniam darbui? Konkretūs pavyzdžiai, bei praktika pasitelkiant ChatGPT.

2026 vasario 3 d., antradienį, 19 val.

Šarūnas Diginaitis – patyręs verslo ir inovacijų ekspertas, specializuojantis skaitmeninės transformacijos ir dirbtinio intelekto sprendimų diegime. Žinių radijo laidos "Technologijų žingsniu'" kūrėjas, EdTech Lietuva asociacijos valdybos narys, Technologijuzingsniu.lt skaitmeninių kompetencijų ugdymo centro vadovas. Aktyviai dalyvauja mokymuose ir konsultacijose, padėdamas vadovams efektyviau panaudoti technologijas verslo procesuose. Šarūnas nuolat skaito pranešimus apie DI potencialą ir strateginį technologijų taikymą organizacijų valdyme.

2026-ieji - dar vienas lūžio taškas dirbtinio intelekto pasaulyje.
Dirbtinio intelekto agentai neišpildė aukštų lūkesčių, bet vajus dar nesibaigė. Šie metai, daugelio technologijų entuziastų, įvardinami kaip mažųjų kalbų modelių ir nišinių sprendimų metai.

Šiame seminare NESIKALBĖSIME apie tai, kas yra dirbtinis intelektas ir kodėl tai svarbu. Kalbėsime apie SPRENDIMUS:
✅ Kada man, kaip vadovui, reikia ChatGPT, o kada specializuoto įrankio?
✅ Ar verta investuoti į AI sprendimus, jei Gartner prognozuoja 40% nesėmę?
✅ Ar mano dabartiniai AI įrankiai vis dar tinka, ar jie tapo vakarykščiais?
✅ Kaip neprasižiopti naujovių, kurios realiai keičia mano, kaip vadovo, bei mano organizacijos efektyvumą?

Tai ne įrankių sąrašas. Tai pavyzdžių analizė ir sprendimų medis vadovui: kaip suprasti, kokius AI įrankius pasitelkti sau ir savo organizacijai 2026-aisiais.

ATVEJO ANALIZĖ. Kaip mažam produktui rasti vietą rinkoje, kurioje jau yra viskas

Sausio 20 d., antradienį, 19 val.

Pranešimas vadovams ir verslininkams apie tai, kaip nedidelis nišinis produktas gali įsitvirtinti rinkoje, kurioje jau yra visi – dideli gamintojai, importuotojai ir žinomi prekės ženklai.

Artūras Nečejauskas – verslininkas, per kelis dešimtmečius išbandęs skirtingus verslo modelius: nuo internetinio projekto meniu.lt ir leidybos verslo ("Restoranų verslas" ir „Ozonas") iki aliejaus importo. Šiandien po prekiniu ženklu NEČIA gamina ir parduoda pesto, veda edukacijas ir valdo „Pestoraną". Papasakos, kaip buvo jo atveju.

Kalbėsime apie tai, ką reiškia eiti į rinką su mažu produktu, kai logika sako to nedaryti. Pesto rinka jau užpildyta – yra dideli gamintojai, importuotojai, kiti prekės ženklai. Kodėl vis tiek verta bandyti, kokios to stiprybės, kokios silpnybės ir kokios realios pasekmės – tiek finansinės, tiek kasdienės.

Toliau – kaip Artūras sujungė pesto gamybą su edukacijomis ir restorano veikla. Kodėl vienas produktas neišgyvena, o verslo modelių kombinacija (sinergija) – veikia. Kas lėmė šį sprendimą ir ką jis davė praktiškai.

Ir galiausiai – kur šiandien yra šis verslas ir kas laukia toliau. Kaip DI ir skaitmenizacija keičia mažo gamintojo galimybes. Kur Artūras suklydo, ką darytų kitaip ir kokią ateitį mato.

Atvejo analizę moderuos Saulius Jovaišas – vadovų mentorystės ir lyderystės ekspertas, užtikrinsiantis, kad pokalbis būtų struktūruotas, koncentruotas į praktines pamokas ir suteiktų galimybę klausytojams gauti atsakymus į aktualius klausimus.

Kaip skaityti žmones vadovo darbe: nuo spėliojimų prie sistemingo požiūrio

Sausio 6 d., antradienį, 19 val.

Romualdas Zaleckis – praktinis profilingo ekspertas, dirbęs kriminalinėje policijoje operatyviniu įgaliotiniu ir Vilniaus privačių detektyvų grupėje „Rimanas ir partneriai" partneriu ir lektoriumi. Šiuo metu kuria AI in HR prototipą "Fit-7D". Domėjimosi sritis – praktiniai melo ir žmonių elgsenos tyrinėjimai verslo aplinkoje.

Vadovo darbe nuolat susiduriate su klausimais: kodėl vienas darbuotojas dirba savimi pasitikėdamas, o kitas nuolat prašo patvirtinimo? Kas konkrečiai žmogų motyvuoja – pinigai, pripažinimas ar galimybė padėti? Kaip atpažinti, kada žmogus sąmoningai meluoja, o kada tiesiog bando patikti? Dažniausiai remiamės intuicija ar patirtimi, bet tai ne visada veikia, ypač kai komanda didelė arba situacija sudėtinga.

Profilingas – tai praktinių metodologijų sintezė, leidžianti sistemingai "skaityti" žmones. Tai ne šeštas jausmas ar talento reikalas – tai konkretus būdas stebėti elgesio signalus ir juos interpretuoti. Trumpas pavyzdys: kokius klausimus užduoti pokalbio metu, kad suprastumėte žmogaus darbines savybes? Kokie yra pasitikėjimo algoritmai – kada ir ką pasakius žmogus greičiau įsitraukia? Kaip atpažinti melo signalus ne tik žodžiuose, bet ir reakcijose, kūno kalboje? Seminaro metu sužinosite, kaip tai taikyti personalo atrankoje, komandų formavime ir kasdienėje komunikacijoje.

Taip pat aptarsime, kaip šiuos metodus šiandien papildo dirbtinio intelekto įrankiai – jie gali sistematizuoti duomenis, bet vadovo gebėjimas "skaityti" žmogų tiesioginiame kontakte išlieka pagrindinis. Dirbsime su realiais vadovų situacijomis: kaip prognozuoti žmogaus darbo stilių dar prieš jį priimant, kodėl skirtingi žmonės reaguoja skirtingai į tuos pačius motyvatorius, kaip pritaikyti komunikaciją pagal žmogaus "profilį". Išsinešite praktinius įrankius, padedančius mažiau laiko skirti "spėliojimams" ir daugiau – kitiems vadovo darbams.